Aleksandr Chudinskij fotomontažas

Vakar premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad neatmeta galimybės, jog vietoj 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), skiriamo finansiškai remti nevyriausybinėms organizacijoms, galėtų likti tik 1 procentas.

“Manau, kad gali likti vienas procentas, bet ir tai su labai aiškia nuoroda, kad jį galima naudoti paremiant visuomenines organizacijas ar labdaros projektus.”

Jis teisingai pastebėjo:

“didžiausia dalis pinigų iš tų 2 proc., kurie skiriami vadinamajai labdarai, patenka į biudžetines organizacijas - vaikų darželius, mokyklas, bibliotekas”.

Tai buvo didelis įstatymo nelogiškumas, nes šios įstaigos turi būti finansuojamos iš biudžeto, kadangi vykdo valstybės numatytas užduotis.

Tačiau, jei NVO bus paliktas tik 1 procentas valstybė sutaupys vos 30-35 milijonus. “Sodrai” tai būtų lašas jūroje, o nevyriausybiniam sektoriui - smūgis.

Kaip krizės sąlygomis kompensuoti šią finansinę spragą? Ką daryti su numatytais projektais, kurie būdavo finansuojami iš 2 procentų? Žinau susivienijimų, kurie iš jų ir gyveno.

Juk krizės laikotarpiu šių nevyriausybinių grupių veikla žmonėms yra tiesiog atgaiva. Kalbu apie nedideles įstaigas, kurioms artimųjų ir bičiulių 2 procentai leisdavo funkcionuoti.

Būtent tokiose žmonių sambūriuose ir bręsta nedeklaratyvus pilietiškumas, kurio taip stokojame.

Negi, savomis rankomis nuspausme jo daigelius? Nužudyti pilietiškumą lengva, o prikelti?

patiko (8)

Rodyk draugams