Tėvas Marie-Dominique Philippe yra viena iškiliausių XX a. Katalikų Bažnyčios asmenybių, palikusi ryškų pėdsaką daugelio žmonių tiek tikinčių, tiek tų, kuriuos esame įpratę vadinti geravaliais, gyvenimuose. Šis prancūzų domininkonas ieškodamas tikrovės pažinimo kelių, palinko prie Aristotelio ir daugiau kaip keturiasdešimt metų Fribūro (Šveicarija) universitete dėstė pirmąją filosofiją, platesniam publikos ratui žinomą metafizikos vardu. Tai leido jam naujai atrasti šv. Tomo Akviniečio minties genijų ir išlaisvinti jį nuo scholastinių formulių gniaužtų. Nuolatinės pastangos semtis iš šv. Jono Evangelijos gelmių sulaukė tokio dėmesio, kad 1975 m. jam teko įsteigti vienuolinę Šv. Jono šeimą (brolius, kontempliatyviąsias ir apaštalines seseris), kuri vedama t. Philippe pasklido pasaulyje, o šiuo metu įsteigusi apie šimtą namų, jau daugiau kaip penkiolika metų gyvuoja ir Vilniuje.

Būtent šių jo mokinių, bičiulių, pasekėjų Lietuvoje dėka, dienos šviesą išvydo t. Marie-Dominique Philippe knyga „Trys išmintys“ („Les Trois sagesse“). Nors Lietuvos skaitytojas ir anksčiau galėjo susipažinti su šio prancūzų filosofo ir dvasinio autoriteto mintimis (lietuviškai išėjo jo darbai “Sekti paskui Avinėlį”, “Meilės gelmėse”, “Mūsų laiko klausimai”), tačiau „Trys išmintys“ galėtume vadinti t. Philippe dvasiniu testamentu (jis į Tėvo namus iškeliavo 2006 m.), kuriame skaitytojas gali prisiliesti prie pačios šio išminčiaus mąstymo šerdies.

Juk vartydamas šią knygą skaitytojas yra tarsi kviečiamas į susitikimą su išminčiumi. Tam palanki yra pati knygos forma – dviejų žmonių, klausiančio ir atsakančiojo, mokytojo ir mokinio dialogas. Perskaičius šią pokalbių knygą ne vienas revizuos savo supratimą apie išminčių ir išmintį. Mes „išminčiaus“ sąvoką taikome dažniausiai žmonėms, kurie konkrečioje gyvenamoje teritorijoje (pavyzdžiui, kaime) pasižymėdavo „valstietiška išmintimi“, sugebėjimu duoti patarimus įvairiose gyvenimo situacijose. Dabar išminčius kaip toks, tiek viešame, tiek privačiame diskurse beveik nefigūruoja. Labiau mėgstama kalbėti apie „lyderį“, „mokytoją“, tačiau iš jo nėra pageidaujamas teorinis bagažas, bet asmenybės charizmiškumas. Mokomasi iš asmenybių, kurios yra patrauklios savo savybėmis, o ne mokymo turiniu.

Marie-Dominique Philippe yra kitokio sukirpimo išminčius. Pati išmintis jam yra perspektyva, kuri nušviečia visą tikrovę ir įgalina prabilti apie pačius įvairiausios jos aspektus: draugystę, gyvybę, meną. Tuomet filosofas nebėra nutolęs nuo visuomenės, teologas susipainojęs vien spekuliacijose apie Dievą, o mistikas užsisklendęs ties savo išgyvenimais. Išmintis yra gyva, pulsuojanti, pasiekiama trimis pakopomis: filosofine, teologine ir mistine. Tokia išminties sklaida apima visą žmogaus asmenį, ji pastūmėdama įsijungti į nuolatines tiesos paieškas ir augindama jame meilės troškimą.

„Trys išmintys“ yra knyga, kuri gali byloti ne tik krikščionims, bet kiekvienam, kurio protas yra kamuojamas klausimų apie šį pasaulį, žmogų, Dievą. Ji gali patraukti dėmesį tiek tų, kuriems filosofija ir teologija yra kasdienis užsiėmimas, tiek tų, kurie prie šių dalykų tik artėja. Tačiau visų pirma ši knyga yra iškalbingas liudijimas, kad Išmintį pateisina jos vaikai (plg. Lk 7, 31-35)

DĖMESIO! Knygos sutiktuvės vyks Šv. Jono Teologo vienuolyne (Antakalnio g. 27, Vilnius) lapkričio 15 d., sekmadienį, 13 val., po šv. Mišių (11.30 val.)

patiko (4)

Rodyk draugams